Mikobakteriozė

Mycobacterium fortuitum ir M. marinum yra bakterines ligas sukeliantys gėlo vandens ir jūrų žuvų organizmai. Šie organizmai turbūt gana paplitę natūralioje aplinkoje. Mikobakterijų užkrėstų naminių žuvų akvariumas gali sukelti lėtinę ligą ir mirtį. Paveiktos žuvys dažnai turi opos kažkur ant savo kūno, o užkrėstos žuvys, turinčios atvirus opos, platina ligą iš vienos žuvies į kitą ir gali būti subklinikinių nešiotojų, kurie išmatose išskiria bakterijas.

Šios bakterijos kelia susirūpinimą zoonozėmis (ligos plitimas tarp gyvūnų), nes žmonės gali užsikrėsti. Žmonėms pažeidimai dažniausiai apsiriboja priedėliais (rankomis ir pirštais) ir atsiranda kaip nuolatinės opos ar abscesai. Kai kurie žmonės šią ligą vadina akvariumo pirštas. Žmonėms antibiotikų terapija dažniausiai būna sėkminga, tačiau infekcija gali užtrukti savaites ar mėnesius. Akvariumininkai, turintys atvirus įpjovimus ar opos, neturėtų dėti savo rankų į akvariumą ir nelaikyti įtariamų pažeidimų turinčių žuvų be apsauginių pirštinių.

Kiti akivaizdžiai matomi arba plika akimi pastebimi požymiai yra pop-eye (egzoftalmija), svorio kritimas, poodinės masės ir nedidelės vidinių organų masės. Atrodo, kad ši liga dažnesnė vyresnio amžiaus žuvims, kurios keletą metų buvo akvariume, nors jaunesnės žuvys gali būti užkrėstos.

Esant opinei ligos formai, atsiranda nekrozė (ląstelių mirtis) ir odos kraujavimas. Neretai būna pažeidžiami kaulai ir raumenys. Dėl tokių pažeidimų žuvys gali būti pažeidžiamos antrinių bakterinių, grybelinių ir pirmuonių patogenų invazijos. Nepaisant bandymų gydytis, šios žuvys paprastai miršta dėl pirminių ir antrinių patogenų buvimo, taip pat dėl ​​skysčių pusiausvyros sutrikimo, kuris atsiranda dėl rimtų odos pažeidimų. Net jei opos nėra sunkios, vidinės granulomos gali pakenkti gyvybiškai svarbių organų funkcijai, lemdamos sergamumą ir galimą mirtį.

Veterinarinė priežiūra

Jei įtariama, kad jūsų žuvyje yra mikobakteriozė, turite nedelsdami kreiptis į veterinarą. Ligos, primenančios mikobakteriozę, yra: Aeromono liga, vėžys, traumos, virškinimo trakto parazitai ir badas.

Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais, visceralinių granulomų buvimu ir greitai rūgščių patvirtinimu (specialiu dažymo metodu) bakterijų lazdelėmis audinių sekcijose, ypač inkstuose, kepenyse ir blužnyje. Jūsų veterinarijos gydytojas taip pat gali nuspręsti kultūrinti jūsų žuvis ir bandyti auginti bei identifikuoti mikobakterinius organizmus naudodamasis specializuota diagnostikos laboratorija.

Užkrėstos žuvys geriausiu atveju turi saugią prognozę. Nors kai kurie veterinarai ir kiti bandė šią ligą gydyti įvairiais antibiotikais, dauguma atvejų yra nepagrįsta.

Namų priežiūra ir prevencija

Jūs neturėtumėte bandyti diagnozuoti ar gydyti šios ligos be licencijuoto veterinarijos gydytojo pagalbos. Jei jūsų akvariume ar tvenkinyje buvo diagnozuota mikobakteriozė, niekada neturėtumėte perkelti šių žuvų į kitą akvariumą ar tvenkinį, kuriame yra neužkrėstų žuvų. Nors kai kurie mėgėjai gali išnaikinti užkrėstą akvariumą, daugeliu atvejų ši drastiška priemonė nerekomenduojama.

Žuvų, kurioms nustatyta mikobakteriozė, populiacija turėtų būti izoliuota ir niekada neturėtų būti maišoma su neužkrėstomis žuvimis. Tokios žuvys neturėtų būti veisiamos, nes infekcija greičiausiai perduodama palikuonims. Bet kokie galimi fomai (ligų plitimo indai, tokie kaip tinklai) turi būti sterilizuoti chloru (100 ppm mažiausiai 1 valandą) arba kitu tinkamu dezinfekavimo priemone.